VARNIŲ
REGIONINIS PARKAS

Pritaikyta neįgaliems

Meniu kraunamas...

 

Meniu kraunamas...

 

Luokės miestelis minimas jau XIV a. Tuo metu ji buvo viena didžiausių ir svarbiausių Žemaitijos vietovių, nedaug nusileidusi Medininkams. 1417 m. Vytauto pavedimu čia pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje Visų Šventųjų Vardo bažnyčia, įkurta parapija, vyskupo dvaras. Žemaičiams sukilus, Vytautui pageidaujant, pirmasis Žemaitijos vyskupas Motiejus perkėlė savo rezidenciją iš Medininkų į Luokę. 1587 m. Luokė tapo vienu iš trijų Žemaitijos dekanatų centru. 1744 m. vyskupas J. Lopacinskis pastatė Luokėje naują medinę bažnyčią, apjuosė ją akmeniniu zomatu.

Per visą savo istoriją Luokė garsėjo jomarkais, prekyba, turėjo net savo svorio vienetą – Luokės mastą. XIX a. Luokėje veikė dvi mokyklos – caro valdžios ir parapijinė.

Žymūs Luokės istorijoje abiejų XIX a. vykusių sukilimų įvykiai. 1831 m. prie Luokės vyko sukilėlių ir caro kariuomenės mūšiai, o už 1863 m. sukilėlių rėmimą buvo apkaltintas ir į Sibirą ištremtas Luokės klebonas Kazimieras Chromanskis, vikaras Vincas Lukoševičius, Domininkas Kozickis ir Justinas Siesickis. Po sukilimo miestelyje uždaryta parapinė mokykla.

Luokė daug kartų kentėjo nuo gaisrų. Vieno jų, vykusio 1911 m., pasakoje išdegė pusė miestelio.

XIX a. Luokė pagarsėjo žinomu „svieto lygintoju" Tadu Blinda, žinomo pokarinio kino filmo personažu. Iš pradžių Blinda buvęs net Luokės seniūnu, vėliau susikivirčijęs su dvarininku Oginskiu ir turėjęs pasitraukti į Bivainių miškus. Su jį parėmusiais kaimynais, puldinėjęs ponus, o ir paprastų žmogelių nesigailėjęs, todėl buvo jų pačių per Luokės jomarką nulinčiuotas.   

XX a. tarpukario laikotarpiu Luokė buvo valsčiaus centras. Buvo pastatytas Nepriklausomybės paminklas, sutvarkytas gatvių apšvietimas, pastatyta naujų mūrinių pastatų. Veikė paštas, pradžios mokykla, biblioteka, policijos nuovada, girininkija, elektrinė, plytinė.        

II pasaulinio karo metais likviduota žydų bendruomenė, po karo apylinkėse iki pat 1953 m. veikė lietuvių partizanų „Šatrijos" apygardos kovotojai.       

Sovietmečiu Luokė – kolūkio centras, veikė vidurinė mokykla, ligoninė, kultūros namai, pieninė, paštas, malūnas.      

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę miestelio centre pastatytas Laisvės paminklas.        

Luokės bažnyčia paskelbta architektūros vertybe. Išlikusi autentiška miestelio planinė – erdvinė struktūra su senaisiais  pastatais, paskelbta urbanistiniu draustiniu.        

Luokės apylinkės garsina Žemaitijos kalnų karalienė –  Šatrija.