Naujienos

Laukiant sugrįžtančių paukščių

Mūsų būrį maloniai pasitiko regioninio parko direktorė Irena Zimblienė ir direkcijos vyr. specialistas ekologas Laurynas Novikas.

Pirmiausia direktorė Irena Zimblienė supažindino su ekspozicija ,,Septyni keliai iš Varnių‘‘, pademonstravo reljefinį maketą, parodė kur yra pritaikyti lankymui objektai. Susidomėję žiūrinėjome, spaudėme mygtukus, ieškodami mus dominančių piliakalnių, kalvų, pažintinių takų.

Konferencijų salėje susėdus, išklausėme įdomaus vyr. specialisto Lauryno Noviko pasakojimo apie tai, kaip susidaro pelkės. Rodė pavyzdžius iš Varnių regioninio parko ežerų užpelkėjimo. Kaip atrodė Lūksto ežeras ir Debesnų pelkės prieš 12000 metų. Tada ir Varniai buvo ežero dugne. Vėliau, jau prieš 5000 metų, didysis ežeras suskilęs į mažesnius, galime suprasti kuris Paršežeris, Lūkstas, Biržulis ar Stervas. Pagaliau – dabartinio Lūksto ežero ir Debesnų pelkės vaizdas. Net mūsų senolių jaunystėje visi prisiminėme, kaip patvindavo Debesnos ir vanduo ,,ateidavo‘‘ prie pat Varnių, kad galėdavo be meškerės sužvejoti lydekų. Dabar to nebėra. Užteko penkiasdešimtmečio, kad vaizdas žymiai pasikeistų. Laurynas vaizdžiai papasakojo apie aukštapelkes ir žemapelkes, ir kokia didžiulė jų nauda mūsų gamtai.

Vėliau Laurynas demonstravo ir bendrai diskutavome apie mūsų aplinkoje daugiausiai sutinkamus paukščius. Tačiau pati įdomiausia buvo ,,paukščių siena‘‘. Tai ekspozicija ,,Paukščių balsų paros laikrodis‘‘. Pirmiausia išgirdome vieversį, ir tuojau pamatėme jį virvenantį. Gamtoje išgirstame įvairiausių paukščių balsų, o čia girdėdami, galime pamatyti, kaip paukštelis atrodo. Įspūdingiausias buvo parko simbolis didysis baublys ir jo grėsmingas baubimas.

Šventę tęsėme prie kukliai sudėtų vaišių: kavos, arbatos, sumuštinukų, Telšių regioninio profesinio mokymo centro šeimininkių iškeptų pyragaičių. Besmaguriaudami, pasikalbėdami apėjome visais Palangos Juzės keliais, tai ,,pakalbindami‘‘, tai paskaitinėdami apie visus tuo septynis kelius iš Varnių. Birutė Žilevičienė jautriai ir įspūdingai papasakojo apie savo vaikystę, praūžusius karus, kaip jos tėvai slėpė nuo vokiečių žydų mergaitę, dažniausiai ją pačią išsiųsdami pas gimines, o tą mergaitę (kai nespėdavo pasislėpti), pristatydavo nekviestiems ,,svečiams‘‘ už savo dukrą, sakydami, kad yra nebylė, serga nuomaru ir t.t. Ta mergaitė buvo išsaugota, gyveno Vilniuje, vėliau išvyko į Izraelį. Iš tenai Birutė gavo kvietimą apsilankyti. Tai buvo įspūdinga viešnagė, šilti, jaudinantys susitikimai su Lietuvos žydais. Jų parašyta Birutė nuvežė lauktuvių lietuviško rūkyto kumpio (kaip žinia, šioje tautoje kiauliena nevalgoma). Tačiau jos atvežtu kumpiu dalijosi po mažytį gabalėlį, kad galėtų pajusti savo gimtinės pasiilgto kvapo. Gimtosios žemės trauka veikia kiekvieną žmogų.

Netikėtai sužinojome, kad vasario 27d. Varnių regioninio parko direkcija švenčia 20 metų jubiliejų, Kaip mums buvo paaiškina, Varnių regioninis parkas šiemet taip pat švenčia - rugsėjo 24 dieną sueis 25 metai nuo tos dienos, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įsteigė regioninius parkus. Bet, ko vertos išskirtos vertingiausios teritorijos, jei jose nesidarbuoja kūrybingi direkcijų darbuotoja? Tad, mūsų sudainuotas ,,Ilgiausių metų" skambėjo garsiai ir pakiliai. Gyvuokit ilgai ir toliau darykit tokius svarbius visiems darbus, didžiulius projektus ir užmojus atsikovoti Biržulio ežerą, kurį taip pražūtingai suniokojo neišmanėlių noras jį nusausinti.

Išvykome džiugiai nusiteikę ir dėkingi Varnių regioninio parko direkcijos darbuotojams už nuostabų bendrą renginį.

            Gendvika Čiužienė