Naujienos

BIRŽULIO EŽERO ATKŪRIMO PRIEMONIŲ PRISTATYMAS IR APTARIMAS

Renginyje dalyvauti buvo kviečiami Telšių ir Šilalės savivaldybių vadovai, ekologai, atsakingi specialistai, seniūnai, vietos gyventojai, bendruomenių atstovai, moksleiviai.

Projekto veiklos įgyvendintos iš 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programos. Projektą įgyvendino Varnių regioninio parko direkcija, paraleliai veikdama su partneriais – VšĮ Gamtos paveldo fondu, VšĮ Darnaus vystymosi centru ir Norvegijos organizacija Norconsult. Pagrindinis projekto tikslas buvo parengti pasiūlymus, kaip būtų galima atgaivinti užankantį Biržulio ežerą ir vis labiau savo gyvybę prarandantį Stervo ežerą. Įgyvendinant projektą buvo analizuojama ir vertina visų Virvytės aukštupio ežerų – Paršežerio, Lūksto, Stervo, Biržulio - ekologinė būklė. Suburti Lietuvos ir kitų šalių pelkių ir ežerų atkūrimo patirtį turintys specialistai bei mokslininkai įvertino esamą situaciją, pasiūlė realistiškus sprendimo variantus.

Į projekto baigiamąjį į renginį atvyko: Argaudas Stoškus, Gamtos paveldo fondo projektų vadovas, prof. dr. (HP) Arvydas Povilaitis, Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Vandens išteklių inžinerijos instituto direktorius, doc. dr. Julius Taminskas, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas.

Renginį pradėjo Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė, trumpai pristatydama Biržulio ežero studijos reikalingumą, ieškojimus jos sukūrimui. Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas dėkojo už Varnių regioninio parko direkcijos darbuotojų iniciatyvas tvarkant, prižiūrint, propaguojant gamtinius kompleksus, pasveikino su direkcijos 20-mečiu ir Varnių regioninio parko 25 -mečiu.

Projekto metu buvo taikytos trys praktinės atkūrimo priemonės. Jas pristatė Irena Zimblienė. Biržulio ežero plūduriuojančių salelių augalijos su substratu ištraukimas iš ežero ir kompostavimo galimybių tyrimas buvo vykdytas 2014 rudenį. Veikla buvo reikalinga tam, kad įvertinti ežero plaukiojančiosios augalijos plovų ištraukimo ir panaudojimo kompostavimui galimybes, gaunamo komposto kokybę, ir tam, kad objektyviau įvertinti Biržulio šlapynės funkcijų atkūrimo galimybes. Kita veikla, Herefordų veislės galvijų ganymas Debesnų pelkėje, pelkės šienavimas pradėta 2014 m. pavasarį tęsiama iki šiol. Tikimasi, kad atnaujinus ir eilę metų vykdant Debesnų pelkėje tradicinėmis buvusias veiklas, t.y. ganymą ir šienavimą, bus sukurtas mechanizmas, kuris užtikrins vertingų atvirų buveinių palaikymą.

Degėsių degradavusios aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai vykdyti 2015-2016 metais. Projekto metu buvo parengtas ir įgyvendintas Degėsio degradavusios aukštapelkės (Stervo šlapynėje) hidrologinių sąlygų atkūrimo supaprastintas projektas. Patvenkus griovius tikimasi aukštapelkės buveinės atsikūrimo visame 66 ha plote.

Liutauras Stoškuspristatymo tema „Ar bandysime atgaivinti Varnių apylinkių ežerus? Ką dėl to turėtume padaryti“. Jį papildė savo ekologinėmis įžvalgomis dėl prastėjančio Paršežerio, Lūksto, Stervo ir Biržulio ežerų būklės Argaudas Stoškus. Matematinio modeliavimo scenarijus dėl ežerų būklės keičiant sąlygas pristatė prof. dr. (HP) Arvydas Povilaitis. Doc. dr. Julius Taminskas prietatė metereologinių ir hidrologinę duomenų apibendrinimą.

Renginio metu dalyviai ne tik uždavinėjo pranešėjams klausimus, aktyviai domėjosi galimais ekologiniais scenarijais, bet ir dalijosi savo patirtimi. Labiausiai prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo buvo įteiktos padėkos dovanėlės - įrėmintos fotografijos su Biržulio ežero atvaizdais. Visiems renginio dalyviams buvo padalinta brošiūra „Atgaivinkime Varnių apylinkių ežerus!“

Besibaigiant projekto pristatymui, Varnių regioninio parko direkcija suorganizavo trumputę išvyką į Varnių nuotekų valyklą, kur mokslininkai ir valymo įrenginių meistrai dalijosi įžvalgomis apie nuotekų išvalymo efektyvumą. Uždarant renginį, Argaudas Stoškus pasakė, kad atlikti moksliniai tyrimai, gausybė darbų ežeruose, kuomet sėkmingai buvo pritaikytos praktinės priemonės, anaiptol nereiškia, kad Varnių apylinkių ežerų būklė su visam pagerėjo. „Tai tėra pradžios pabaiga“ – pasakė A. Stoškus ir palinkėjo visiems renginio dalyviams, vietiniams gyventojams bei valdančioms įstaigoms sąmoningumo atkuriant Paršežerio, Lūksto, Biržulio ir Stervo ežerų ekologinę būklę.