Naujienos

Kalnų sąšauka

 Ši šventė dar kitaip vadinama Kalnų (laužų) sąšauka, kai ant iškiliausių kalvotosios Žemaitijos piliakalnių viršūnių: Medvėgalio, Gaudkalnio, Sprūdės, Širmės, Žąsūgalos ir Šatrijos – yra uždegami laužai. Plika akimi jie matomi iš toliausiai. Stovint ant Sprūdės gali pamatyti žiburėlį toli pietuose, t.y. ant Medvėgalio, ir toliausiai į šiaurę nuo piliakalnio, t.y. laužą ant Šatrijos.

Seniau tokia signalinė laužų sistema pasitarnavo, norint perspėti žemaičius apie artėjančią grėsmę, apie kraštą puolančius kryžiuočius. O dabar kasmet rugsėjo 22 d. yra minima Baltų genčių Vienybės diena. Ši tradicija parkeliauja iš 1236 m. rugsėjo 22 d., kuomet susivienijo baltų gentys ir Saulės mūšyje sutriuškino Kalavijuočių ordiną.

Šventės svečiai rinkosi vos ėmus temti. Sugūžėjo vietinis jaunimas, atvyko svečiai iš Telšių, Šiaulių, Vilniaus, Anykščių ir kitur, taip pat ant Sprūdės apsilankė jaunieji reindžeriai iš Varnių regioninio parko Gamtos mokyklos. Danguje skraidė ir šventę filmavo du dronai. Sukiojosi fotografai, gaudė kiekvieną smagią akimirką, nes naktis pasitaikė giedri. Tam sykiui išsisklaidė debesys niaukę dangų ištisą dieną. Kaip ir kasmet be degančių laužų ugnies buvo išaunami ir saliutai. Pirmiausia jie pasirodė ant Medvėgalio, tada iššovė Gaudkalnyje, trečia buvo Sprūdė, vėliau sublizgėjo saliutai virš Širmės, išsyk „atsiliepė“ Žąsūgala ir visų paskutinė Šatrija. Istorija buvo pakartota dar kartą.

Smagu, kad šią istorinę pamoką lanko ir prie jos klestėjimo prisideda vietos bendruomenės, švietimo įstaigos, seniūnijos, Varnių regioninio parko kolektyvas, įvairių folkloro kolektyvų nariai.