Naujienos
Audra išvertė liepas ant Plinijos piliakalnio
2018-08-28

Vaizdas ant Plinijos piliakalnio
Rugpjūčio 24 d. pavakarę Lietuvoje praūžus viską savo kelyje šlavusiai audrai, labiausiai nukentėjo vakarinėje šalies dalyje gyvenantys lietuviai. Štai Rietavo savivaldybėje, Medingėnų kaime gyvenančios šeimos namas buvo kone sugriautas. Soduose išlaužytos medžių šakos, iš šaknų išversti medžiai krito ant važiuojamosios kelio dalies. Audros kelyje pasitaikė ir Plinijos piliakalnis (dar vadinamas Plienija arba Paplienija) Telšių raj. netoli Žarėnų. Minijos pašonėje esantis piliakalnis buvo apaugęs įspūdingo dydžio liepomis. Deja, po audros daugiau nei 20 medžių išversta su šaknimis, kiti medžiai nulaužti arba perskilę pusiau. Dar per anksti tiksliai pasakyti, kokia žala padaryta piliakalnio „istorijai“, tačiau vaizdas ant kalno viršūnės labiau primena per televiziją rodomus užsienio reportažus apie uragano padarinius, nei apie lietuviško vėjo nuplėšytas šakas.
DAUGIAU APIE PLINIJOS PILIAKALNĮ
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1959-1962 m. tyrė Telšių kraštotyros muziejus. Piliakalnio aikštelėje rasta žalvarinė pasaginė segė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - XIII a. Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio, 10 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1959-1962 m. Joje rastas iki 1 m storio I tūkstantmečio pr. m. e. vidurio - XIII a. kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, židiniais, metalo lydymo krosnelėmis. Rasta geležinių peilių, smeigtukų, ylų, sagčių, skabtų, pincetų, žalvarinių įvijų, apkalų, apyrankė, pasaginė segė, smeigtukas, žiedas, titnaginis kirvis, akmeninių galąstuvų, trinamosios girnos, molinių svorelių, verpstukų, gintarinių karolių, brūkšniuota, grublėta, lygi ir žiesta keramika. 200 m į pietvakarius yra stebuklingu laikomas šaltinis. Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Žarė.