Apsilankymų per:
Metus: 29684
Mėnesį: 1970
Dieną: 97
Iš viso: 263933

     

 

Naujienos

Svetlanos Purtokienės poezijos popietė Varniuose

2018-11-26

„Lūksto bangos pakyla ir ežere vėjas ima siautėt, traška eglės aplinkui, žvėrys miške pasislėpę seniausiai...“.

Taip audrą išgyvena giliadvasis žmogus, nors didžioji dalis – imtų slėptis ir audroje poezijos tikrai nematytų. Lapkričio 16 d. (penktadienį) Varnių kultūros centre vyko poetės, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės, Svetlanos Purtokienės kūrybos popietė „Šaukiantys lapai“, į kurią rinkosi smalsūs varniškiai. Nors ji vietiniams žinoma labiau kaip prie Lūksto daugelį metų vasarojanti medikė, į kurią, reikalui esant, galima visada kreiptis - tai pirmas kartas, kuomet Varnių bendruomenei buvo pristatyta Svetlanos Purtokienės kūryba.

Pati Svetlana yra kilusi iš Ukrainos ir tenai gyveno iki devynerių metukų. Vėliau su tėvais buvo ištremta į Rusiją, kur suaugusi pradėjo studijuoti mediciną, o meilė žemaičiui (medicinos studijų draugui) toliau ją paviliojo ir prie Baltijos jūros. Lietuvoje moteris įsitvirtino kaip medicinos mokslų daktarė, tapo dviejų dukrų mama, o po daugelio metų priremta baimės prarasti apsirgusį mylimą vyrą, Svetlana prakalbo... eilėmis.

Į gydytojos poezijos knygas sugulė ne tik meilės išpažintys sveikstančiam vyrui, gyvenimiškų akimirkų trupinėliai, bet jos kūryboje pamažu atsirado Lūksto, Varnių, Telšių ir kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdžio vaizdiniai. Per paskutinius penkiolika metų Svetlana sukūrė apie 600 eilėraščių rusų kalba. Kalba, kurią girdint ji augo ir brendo kaip asmenybė, kuria įsimylėjo, kuri yra jos širdies kalba. 70 eilėraščių jau yra išversta į lietuvių kalbą, dalį jų varniškiai išgirdo šioje popietėje.

Popietėje dalyvavusius sužavėjo teatralizuota kompozicija Svetlanos poezijos tematika. Ją sukūrė Varnių kultūros centro renginių režisierė Birutė Juozapavičienė, o atliko gausus jaunųjų varniškių būrys - vaikų ir jaunimo studija „Valančiukai“, Telšių muzikos mokyklos Varnių skyriaus jaunieji muzikantai ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokiniai. Poetės vyras, gydytojas chirurgas, profesorius Alfredas Purtokas, rodydamas nuotraukas iš bendro gyvenimo, pasakojo netikėčiausias istorijas apie išgyvenimus Rusijoje, apie pirmus bandymus įsitvirtinti gimtinėje. Kaip po trejų metų praleistų Lietuvoje tuometinė vietos valdžia jiedviem pareiškė: „Važiuokit iš kur atvykę. Tokie kaip jūs gadinate žmones.“ Purtokų šeima buvo neparanki – jie buvo tremtinių vaikai, jie žadino sovietų santvarką kenčiančios šalies atmintį.

Ir dabar, prieš renginį, Svetlana abejojo, ar jos kūryba bus priimta, juk politinė situacija ir vykstantis informacinis karas į vieną seniai sumaišė gerus ir blogus dalykus. Tačiau dvejonės išsisklaidė, kai paraginti popietės viešnios aktorės Virginijos Kochanskytės, renginio svečiai mintinai prisiminė Puškino eiles, kurių dvasioje jie tarpo. Apie kūrybą, širdies kalbą ir amžinąsias vertybes, apie dvasios aristokratiją dar ilgai tęsėsi kalbos, o jos tarpuose skambėjo Svetlanos Purtokienės eilėraščiai, kuriuos skaitė autorė ir viešnia iš Klaipėdos aktorė Virginija Kochanskytė.

„Su Dievu kalbėsimės savo motinos kalba...“ – baigdama renginį priminė aktorė Virginija Kochanskytė.