Apsilankymų per:
Metus: 29938
Mėnesį: 2224
Dieną: 3
Iš viso: 264187

     

 

Naujienos

PASAULINĖ PELKIŲ DIENA

2020-02-04

Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir gerai apgalvotam gamtinių išteklių naudojimui. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Kadangi miškus pelnytai vadiname pasaulio plaučiais, pelkės tikrai nusipelnė būti vadinamos pasaulio inkstais, dėl atliekamų sugėrimo, filtravimo funkcijų. Jose aptinkamose durpėse per tūkstančius metų yra sukaupti dideli kiekiai teršalų iš aplinkos. Būtent pelkėse jie yra kaupiami, konservuojami, skaidomi ir taip jos prisideda prie klimato reguliavimo. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pramoniniuose regionuose pelkės yra svarbios atmosferos valymui nuo teršalų ir veikia kaip savotiški filtrai. Paminėti pelkių dieną nepraleido progos ir Varnių regioninio parko direkcija. Paskutinį sausio mėnesio penktadienį Gamtos mokykloje kartu su smalsiaisiais trečiokais iš Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos kalbėjome apie paslaptingąsias pelkes. Su vaikais aiškinomės kas gi yra pelkė, kokius jų tipus galime aptikti Lietuvoje, kuo jos skiriasi ir kokiais būdais galima jas atpažinti. Padarėme išvadą, kad pelkių paviršius žiūrint vizualiai skiriasi savo išgaubtumu, maisto medžiagų patekimo būdais ir augalija. Kiekviena pelkė turi savo praeitį, savo istoriją. Tarp jų yra senų ir labai senų, datuojamų tūkstančius metų gyvavimo, ir jaunų, vis dar besiformuojančių. Pačios pelkės pasakoja apie savo praeitį. Svarbu mokėti įsiklausyti ir gebėti suprasti. Pelkių dienos proga vaikai Gamtos mokykloje aiškinosi, kaip atrodo pelkinis gailis, užuodė jo skleidžiamą specifinį kvapą, kuris vieniems priminė pelėsius, kitiems degalų kvapą bet atmintin įsirėžė ilgam. Aiškinosi, kuo skiriasi mėlynių ir vaivorų krūmai, tai tapo dideliu iššūkiu, nes krūmai be lapelių ir jiems būdingų uogelių. Taigi, iš kur dabar žinoti kas yra kas? Taip pat jaunieji gamtos mylėtojai ilgai suko galvą ir pagaliau atpažino spanguolių krūmelius. Vaikai darė eksperimentą ir bandė atsakyti į labai įdomų klausimą: kodėl spanguolės neskęsta? Kas su jomis negerai? O galbūt taip ir turi būti? Išsiaiškinę šitą paslaptį ir pakalbėję apie jų svarbą nuskubėjom aiškintis kitų pateiktų mįslių. O čia, kur buvę kur nebuvę, po rankom pasimaišė kiminai. Vaikai juos tyrinėjo, ieškojo šaknų, bandė atsakyti į klausimus kaip ir pro kur sugeria vandenį, auga. Tyrinėtojai atliko eksperimentą, kurio metu pasvėrė saują sausų kiminų ir sudėjo į vandenį. Po gero pusvalandžio ištraukę iš vandens ir pasvėrę pastebėjo, kad jie sugėrė 12 kartų daugiau vandens negu patys sveria. Kad jie pasižymi tokiomis išskirtinėmis savybėmis vaikai nesitikėjo, nustebo ir dabar tikrai žinos, kas vandenį kaupia taip ypatingai intensyviai. Vėliau kartu diskutavome kuo skiriasi pušų, augančių pelkėje ir miške, šaknų sistema, kokius gyventojus galima sutikti pelkėje. Ką jie ten veikia? Ir galų gale užsiėmimą vainikavo užduotis, kurioje vaikai pasitelkę savo fantaziją turėjo sukurti aukštapelkę iš duotų priemonių: smėlis, molis, durpės akmenys ir augalai: kiminai spanguolės, gailiai, vaivorai, spanguolės ir kt. Tai pavyko puikiai ir vaikai drąsiai žengė į klasės priekį pristatinėti savo kūrinių, kurie dar kartą įrodė, kad įdomiausia mokytis apie tai, kas mus supa kiekvieną dieną – gamta.