Apsilankymų per:
Metus: 11051
Mėnesį: 1172
Dieną: 29
Iš viso: 245300

     

 

Naujienos

Šiukšlėms gamtoje ne vieta

2020-04-08

Mums, žmonėms, šiukšlės – savaime suprantamas, kasdieniškas, niekuo neišsiskiriantis dalykas, kurį pamirštame vos išmetę į šiukšliadėžę. Ištisus dešimtmečius yra intensyviai diskutuojama, kur jų vieta ir kaip jas tinkamai tvarkyti, sukeliant kiek įmanoma mažiau žalos aplinkai. Nors didelė visuomenės dalis turi vieningą ir aiškų supratimą apie jų tvarkymo svarbą, vis dėlto kyla klausimas: kodėl jos atsiduria visiškai neįprastoje vietoje? Vietoje, kur turėtų vyrauti gamtos ir žmogaus darna, o ne akivaizdi priešprieša. Manoma, kad žmonės šiukšlina dėl keleto priežasčių. Viena – sąmoningumo trūkumas, kita – tingumas. Gyvenant saugomoje teritorijoje ar lankantis joje yra būtina prisiminti, kad šiukšlės yra žmogaus veiklos produktas ir jų vieta ne gamtoje. Todėl reikia elgtis racionaliai ir pagalvoti, kad kiekviena šiukšlė išmesta pro langą, pramesta pro šalį įrengtos šiukšliadėžės ar tiesiog tyčia į pasirinktą vietą atvežta jų krūva ir išmesta pamiškėje, ne tik vizualiai teršia kraštovaizdį bet svarbiausia tai, kad jos niekur nedingsta ir nesuyra dešimtmečius. Irimo produktais teršia gruntinius vandenis ir dirvožemį. VRPD specialistai pastebi, kad kai kurie žmonės skundžiasi, jog parke įrengta per mažai šiukšliadėžių. Tačiau ryškėja tendencija, jog kuo mažiau jų, tuo mažiau ir atliekų. Akivaizdžius skirtumus galima pastebėti vietovėse, kur šiukšliadėžių nėra, ten dažniausiai mėtosi kelios pavienės šiukšlės, o ten kur jos stovi, galima rasti ne tik pavienių besimėtančių, vėjo nešiojamų bet ir atvežtų, išmestų šiukšlių. Didesniais kiekiais, aptinkama statybinių atliekų, išardytų automobilių plastikinių detalių, padangų ir kt. Siekiant surasti teršėją, tarp išmestų šiukšlių ieškoma užuominų, padėsiančių nustatyti tapatybę, o nustačius šiukšlintojus jie būna priversti sutvarkyti tai ką pridirbo. Nepavykus identifikuoti, tenka tvarkytis savo jėgomis pasitelkus savivaldybės, miškininkų pagalbą. Praktika rodo, kad gamtoje turėtų būti kuo mažiau šiukšliadėžių, nes maistu kvepiančias atliekas iš šiukšlių dėžių ištraukia, išdrasko ir paskleidžia po teritoriją įvairūs laukiniai gyvūnai. Taip pat nemažai šiukšlių iš šiukšliadėžių išnešioja vėjas. Be viso to pasitaiko atvejų, kai gyvūnai bandydami pasiekti maisto likučius stiklainyje, skardinėje ar plastikinėje pakuotėje nebegali ištraukt galvos ir žūva dėl alkio arba uždūsta. Prisiėdę plastmasės su maisto likučiais užkemša skrandį. Todėl prašoma nešiukšlinti gamtoje, o radę šiukšlių – jas surinkti ir išmesti tam skirtoje vietoje. Džiugu, kad žmonės čia gyvena, atvyksta į parką, lanko kalvotosios Žemaitijos unikalius objektus, apžiūri saugomą teritoriją, bet svarbu nepamiršti vieno, kad gamtoje šiukšlėms ne vieta. Dauguma žmonių nori švarios gamtos, gražių kraštovaizdžių, tačiau patys nesusimastydami ją teršia. Geriausia vadovautis principu, ką atsivežei, tą išsivežk. Gamtai nieko papildomo nereikia, todėl visas savo šiukšles būtina susirinkti ir po savęs palikti švarią aplinką kitiems. Varnių regioninio parko direkcija primena, kad aplinką šiukšlinančiųjų laukia administracinės baudos. Vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsniu, aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur, o jei pavojingomis atliekomis užteršta aplinka rezervatuose, regioniniame parke, draustinyje, gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsauginėse zonose, už tokį pat kiekį gresia 60-140 Eur bauda. Už didesnį kiekį – didesnė bauda. Griežčiau baudžiama, kai atliekos paliekamos šaltiniuotose vietose, pelkėse, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelėse, apsaugos zonose ir pan., tokiu atveju dar tektų atlyginti žalą gamtai.