Naujienos

GRIAUSMAS VARNIŲ PADANGĖJE - MEDININKŲ MŪŠIUI 700 METŲ!

2020-08-03

Tuo metu ypač buvo populiarūs puolamieji plėšiamieji žygiai, o šis kraštas buvo tankiai apgyvendintas ir priešas norėjo prisiplėšti turto kuo daugiau. Dusburgiečio kronikoje rašoma, kad ano meto Vokiečių ordino kariuomenę sudarė 40 riterių, Klaipėdos įgula, prūsų sembų vitingai, o kariuomenei vadovavo ordino maršalas Heinrichas von Plötzke kuriam tai buvo jau penktas žygis į Medininkų kraštą. Užpuolus Medininkų žemę ir daliai kryžiuočių pasklidus plėšti apylinkių, žemaičiai netikėtai smogė jų pagrindinėms jėgoms. Žuvo maršalas ir 29 riteriai, o į nelaisvę paimtas Sembos fogtas Gerhardas Rude buvo pagal tuo metu būdingus papročius paaukotas dievams, t.y. sudegintas. Beje, tai vienas pirmųjų atvejų kai aukojamas kryžiuotis ritualiniu būdu. Nuspręsta atsisakyti iš kryžiuočių prašyti išpirkos. Žemaičiai ryžosi verčiau “sudeginti pinigus”, “bausmė už tai, kad daug negero šis kryžiuotis buvo jiems padaręs”.

Medininkų mūšis - vienas svarbiausių ir didžiausių 14 a. mūšių dėl Žemaitijos. Tai mūšis kuris patenka į tautos atmintį ir šią garbingą sukaktį nusprendėme paminėti sukviesdami visus motorizuotus dalyvius į Varnių Medininkų aikštę. Šiuolaikiniais arkliais virtę motociklai su didžiausiu griausmu užpildė visą Varnių centrą. Virš 200 motociklų sulėkė ne tik iš visos Žemaitijos, bet ir iš atokesnių vietų - Vilniaus ir kaimyninės Latvijos. Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius visiems susirinkusiems varniškiams ir suvažiavusiems svečiams papasakojo apie šį mūšį, o šių eilučių autorius pasveikino visus taip gausiai susirinkusius į šį pirmą kartą minimą renginį, paragino susirašyti atvežtoje žemaičių surašymo knygoje ir palydėjo visą koloną plieninių žirgų į Medvėgalio piliakalnį kur buvo papasakota garbinga Medvėgalio istorija ir legendos apie šio piliakalnio kilmę.