VARNIŲ
REGIONINIS PARKAS

Pritaikyta neįgaliems

Meniu kraunamas...

 

Meniu kraunamas...

Varnių regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios Žemaitijos dalis su aukščiausiomis kalvomis, Lūksto – Biržulio ežerų duburiu. Pasak prof. Česlovo Kudabos „Pačiame Žemaičių žemės viduryje aukšta, kalvota. Čia susibūrė netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. Žemaičių aukštuma nuo šešėlių vakare išrodo kiek panaši į didžiulį lėkštą piliakalnį. Ir staiga... Čia, aukštai, kur pūpso visi medvėgaliai, girgždūtės ir sprūdės, randi erdvų paviršiaus įdubimą. Tai didžioji Varnių loma. Ypatinga čia".

Kraštovaizdis. Varnių regioninis parkas tarsi milžiniškas, aukštai iškilęs duburys, kurio kraštus supa įspūdingi kalvynai, kalvos, o įdubimas – didžioji Varnių loma. Joje telkšo Paršežerio, Lūksto, Stervo, Biržulio ežerai. 

Negyvoji gamta. Aukščiausias Žemaitijos kalnas – Medvėgalis, žemaičių kalnų karalienė – Šatrija. Čia prasideda didžiosios Žemaitijos upės – Venta, Virvytė, Minija, Kražantė, Akmena. Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras – Lūkstas išmetantis gintarą.

Gyvoji gamta. Didžiulėms ežerų pakrančių klampynėms, pelkėms ir pelkutėms, miškams, vingiuotų upelių slėniams bei pievoms būdinga didelė augalų ir gyvūnų įvairovė. Biržulio ir Stervo ežerų nendrių ir meldų sąžalynai, aplinkiniai pelkynai nuo seno laikomi viena turtingiausių paukščiais vietų Lietuvoje. Parke gausu retų rūšių augalų – sibirinių vilkdalgių, liekninių beržų, įvairių gegužraibinių, Saloto ežere slepiasi ežerinės slepišerės. Čiaprieglobstį randa: retieji vabzdžiai – machaonai, juodieji apolonai, auksuotosios šaškytės; paukščiai – didieji baubliai, juodosios žuvėdros, didžiosios kuolingos, švygždos, griežlės; žinduoliai – šermuonėliai, ūdros, briedžiai. 

Kultūros paveldas. Pasigrožėti piliakalnių didybe, nuo jų gėrėtis svaiginančiais Žemaitijos krašto toliais, kviečia Medvėgalio, Šatrijos, Sprūdės, Moteraičio, Bilionių, Paršpilio piliakalniai. Šalia pastarojo, Sietuvos upės pelkynuose, slepiasi senovinis slaptas, akmenimis grįstas kelias per pelkes – kūlgrinda. Biržulio ežero aplinkoje galima atsekti mūsų tautos priešistorę. Tai liudija archeologų radiniai, siekiantys net 10 tūkst. m. pr. Kr. Anot archeologų, čia Baltiškosios kultūros lopšys. Spigino rage rasti kapai yra seniausi akmens amžiaus žmonių – medžiotojų ir žvejų kapai Lietuvoje ir vieni seniausių Rytų Pabaltijyje. Garsią istoriją mena Varnių miestas, Luokės miestelis, Pavandenės kraštas, Požerė, medinis Biržuvėnų dvaras.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. 1417 m. po Žemaitijos krikšto įkurta Medininkų vyskupija išliko iki XIX a. antros pusės. Čia 1599 m. lietuvių kalba atgimė Mikalojaus Daukšos Vujeko „Postilė". Žemaičių Vyskupas M. Valančius Varniuose sutelkė iškiliausias to laikmečio kultūros asmenybes, rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, platinimu, pradėjo blaivystės sąjūdį. Gulbės – žymaus lietuvių tautosakininko, mitologo, kraštotyrininko Norberto Vėliaus (1938 – 1996) gimtinė. Jo dėka mus pasiekė apie 30 000 lietuvių tautosakos kūrinių.